Jėzus Kristus prisikėlė! Liko tik tuščias kapas, bet mūsų gyvenimuose apsčiai Jo padovanotos vilties, džiaugsmo, ramybės, meilės ir gailestingumo!
Tebūna šis laikas sustoti bėgime ir pasvarstyti ar mano tikėjimas galėtų būti dar gilesnis.
Tebūna šis laikas, kad pastebėtume šalia esančius, net neprašomi tiestume savo rankas ir dalintumėmės nuoširdžiomis šypsenomis.
Tebūna šis laikas išjaustas ir patirtas gailestingume.
Su Prisikėlimo džiaugsmu!
Su šv. Velykomis!
Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas kun. Audrius Mikitiukas Velyknačio liturgijoje kvietė tikinčiuosius padaryti patį esmingiausią sprendimą – apsispręsti ar tiki, ką Dievas yra apreiškęs? Ar tiki, kad yra Kūrėjas? Ar tiki, ką Jis kalbėjo, veikė, darė? Ir tam kviečia skaityti Evangelijas, kurios yra gyvas liudijimas apie Jėzų.
Klebonas kun. Audrius teigė, kad svarbu suvokti, kad krikščionio gyvenimas – nuolatinis stovėjimas Dievo akivaizdoje. Ir Dievas mus myli labiau už viską pasaulyje ir mums svarbu suvokti savo vertę ir Dievo Meilę mums. Juk kas kartą priimdami Komuniją, tai darome tam, kad įgytume Jo savybes ir kad vėliau galėtume su Juo susijungti amžinybėje. O Dievo Karalystės pradžia – kai Dievas gyvena žmogaus širdyje. Ir svarbu suprasti, kad į amžinybę pateksime ne dėl savo nuopelnų, ne dėl savo pasiekimų, bet dėl Dievo Meilės ir Gailestingumo, tačiau turime nepamiršti, kad esame įpareigoti mylėti savo artimą, save ir Dievą ir daryti gerus darbus, tad neleiskime dienų veltui – nedarydami nieko gero, bet atvirkščiai sugebėkime daryti gerus darbus kasdienybėje. Mūsų gyvenimo tikslas – ruošti savo širdis ir sielas Gėriui.
Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ palinkėjimas šv. Velykų džiaugsmą išgyvenantiems:
Šv. Velykos nėra vienos dienos džiaugsmas ar vienkartinio džiaugsmo piliulė, kurį atšventėme ir baigėsi, tai tikrai taip nėra, nes taip nei džiaugsmo pajusi, nei jo gausi. Todėl linkėčiau išgyventi du dalykus. Visų pirma – pažinti Jėzų, tą kuris prisikėlė. Čia yra kvietimas, užduotis visiems metams į priekį, o gal ir visam gyvenimui. Pažinti Jėzų, žvelgti į Jį per Evangelijos puslapius, klausytis apie Jį iš evangelijos pasakojimų, tuo pačiu ir iš to, ką kiti patyrė ir apmąstė, juk natūralu, kad norėdami sužinoti apie žmogų klausiame kitų, kurie Jį pažįsta. Natūralu semtis pažinimo ir iš tų, kuriems yra brangus Jėzus, kuriems visas Jėzaus gyvenimas yra svarbus. Tai linkėčiau Jėzaus pažinimo – pačiais įvairiausiais būdais. Ir kitas dalykas – šventimas bendruomenėje. Jėzus pasilieka su savo tikinčiųjų bendruomene ir kai susirenkame švęsti, kai susirenkame šlovinti, Jisai yra tarp mūsų ir ne tik per šv. Velykas, bet ir kiekvieną sekmadienį, kiekvienose šv. Mišiose.
