Birželio pabaigoje Skarulių Šv. Onos bažnyčioje buvo paminėtos 70 – osios trijų kunigų, sušaudytų enkavedistų 1941 birželio 25 dieną, žūties metinės. Į Šv. Mišias susirinko nemažai dabar jau buvusio kaimo gyventojų, tarp jų ir tokių, kurie dar prisimena kraupų įvykį. Šv. Mišias aukojo monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Jonavos dekanas kun. Audrius Mikitiukas, Panoterių klebonas kun. Vytautas Kazimieras Pesliakas.
1997 m. išleistoje P.Vitkevičiaus, vieno iš žuvusių kunigų sūnėno, knygoje „Jie buvo pirmieji“ taip pasakojama apie tragiškos birželio 25 dienos įvykius:„Pirmąją karo dieną, sekmadienį, Jonavos bažnyčioje vyskupas Vincentas Brizgys teikė apylinkės vaikams Sutvirtinimo Sakramentą. Buvo suvažiavę daug kunigų. Skarulių klebonas Pranciškus Vitkevičius priglaudė nakvynei du kunigus – Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę ir iš Vilniaus krašto atvykusį lenkų tautybės kunigą Zigmantą Stankevičių. Baisioji tragedija prasidėjo trečiadienį (06.25 d.), kai iš netoliese esančio Gaižiūnų poligono besitraukianti rusų kariuomenė bandė prasiveržti iš apsupties, nes vokiečiai tuo metu jau buvo užėmę Vilnių, Kauną, Ukmergę ir artinosi prie Jonavos. Sovietų daliniai traukėsi baisioje panikoje ir sumaištyje. Daugiausia tai buvo NKVD kariuomenės daliniai. Skarulių prieigose jiems pasirodė, kad kažkas į juos šovęs iš varpinės bokšto<…>. Enkavedistai visus kaimo gyventojus suvarė prie vieškelio ir suguldė į griovius. Išstatę sunkiuosius kulkosvaidžius, ruošėsi sušaudyti tariamuosius „nusikaltėlius“. Tada buvo atvesti smarkiai sužaloti ir sumušti trys kunigai, kurie buvo areštuoti bažnyčioje pamaldų metu. Skarulių klebonas P.Vitkevičius enkavedistams kalbėjo:“Jeigu jums būtina kažką bausti, tai šaudykite mane, tačiau paleiskite tuos žmones“. Po tų klebono žodžių paruošti sušaudymui kaimo gyventojai buvo paleisti, o kunigus varė Meištonių kaimo link.Kunigas P. Vitkevičius. Neištvėręs patyčių, suklupo šalia vieškelio ir pradėjo melstis. Jis ten ir buvo nušautas. Kiti du kunigai buvo nuvesti už kalno, kur prasidėjo ilgas ir sadistiškas jų kankinimas, po kurio laiko jie buvo nužudyti.Šie trys kunigai – kankiniai, savo gyvybių kaina išgelbėjo kaimo gyventojus nuo tikros mirties“.
Po Šv.Mišių buvo dalinamasi prisiminimais apie minėtos dienos įvykius, į minėjimą atvyko kun. P.Vitkevičiaus dukterėčia, kuri šiltais prisiminimais pasidalino su susirinkusiais. Vėliau minėjimo dalyviai patraukė padėti gėlių ir uždegti žvakių vietose, kuriose buvo nužudyti kunigai – dabar ten stovi kryžiai. Prie bažnyčios šventoriuje palaidotų kunigų kapo buvo sugiedota Viešpaties angelo malda, padėtos atminimo gėlės ir žvakelės.
Foto iš minėjimo galite peržiūrėti čia:
Birutė Steponavičiūtė
