‘‘‘

„Aš čia, o tu?“ – ši frazė nuo pavasario skamba jaunų žmonių susitikimuose Jonavos Šv.apašt. Jokūbo parapijoje: dekanato jaunimo dienoje birželio mėnesį,  liepą socializacijos programoje- vaikų vasaros stovykloje bei 4 dienų jaunimo seminare- Berčiūnuose, Panevėžio r.
Šiuose renginiuose dalyvavo apie pusantro šimto dalyvių.

KJC „Vartai“ tikslas yra dalintis tikėjimo ir jaunų žmonių gyvenimo patirtimi, ieškoti jaunų žmonių savirealizacijos ir socializacijos naujų išraiškos būdų ir galimybių.  Vaikų vasaros stovykloje „ Aš čia , o tu?“, įvykusioje liepos 6-12 d.d., 50 moksleivių iki 14 metų  turiningai praleido vieną vasaros atostogų savaitę, kasdien patirdami naujų įspūdžių, atrasdami bendravimo džiaugsmą, mokydamiesi gyventi bendruomenėje.

Stovyklos dienoraštis

Liepos 6 d. –  Pirmadienis „Aš čia“.

Apie 12 val. pasirodo autobusas, iš kurio lyg skruzdėliukai pasipila stovyklautojai. Deja, ne taip lengva pakliūti į namelius, nes laukia „muitinė“ ir griežtas pasienietis vadovas Egidijus. „Patikrinimas“ ne vienintelis jaunųjų stovyklautojų išbandymas, dar reikia pagal šimtą kartų girdėtas frazes kažkur miške susirasti savo būrelio vadovę ar vadovą. Kai ir ši kliūtis įveikta – kambariuose laukia vadovų paruoštos staigmenėlės. Po sočių pietų visi susirenka į aikštę, kurioje iškilmingai atidaroma stovykla, pristatomi vadovai ( Neringa, Ingrida, Vaida, Gintarė, Elita, Egidijus, Mindaugas ir Ernestas), mokytojai ( Simona, Irma, Lina, Vaida, Martynas), stovyklos galva- komendantas Mindaugas ir  vyriausia vadovė – Inga. Žaidimų popietė padeda lengviau susipažinti vieniems su kitais, nes vakarui reikia paruošti karaliui Mindaugui dovaną ir būrelio prisistatymą.

Liepos 7 d. – antradienis „Iššūkiai“

Iki pietų vyksta įvairūs užsiėmimai: dainavimo, sporto, gamtos, anglų kalbos, žurnalistikos, tvarkos, rankdarbių, liturgijos pamokėlės.  Visos stovyklos metu jaunieji stovyklautojai apsilankys kiekviename užsiėmime, kuriame turės galimybę patobulėti, išmokti kažką naujo. Po pietų būrelių laukia iššūkis – pasigaminti transporto priemonę, su kuria keliaus po įvairias šalis ir kultūras, atlikdami žaismingas užduotis. Vakarop vaikai susirenka pamaldėlėse bažnyčioje, o vakaro programoje pristato įvairių kultūrų tradicijas.

Liepos 8 d. – trečiadienis „Aš ir tu“

Sporto olimpiada. Stovyklautojai pasiskirstę ir sudarę naujas grupeles i pagerbia iškilmingai įnešamą olimpinę ugnį. Rungtynių teisėjai Mindaugas ir Martynas pristato rungtis. Tradiciškai netikėčiausia ir linksmiausia rungtis – tinklinis. Kodėl? Ogi vietoj kamuolio, kiekviena komanda gauna po tris žalius kiaušinius…
Žinoma, vakaro programoje paskelbiami rungtynių rezultatai ir apdovanojami laimėtojai, ir paskutinės fizinės jėgos atiduodamos šokių aikštelėje.
Tą dieną ( tiksliau, naktį) laukia dar vienas netikėtumas – naktinis žaidimas. „Niekadėjai“ pagrobė kelialapius, kuriuos būtinai reikėjo surasti stovyklos teritorijoje. Stovyklautojų draugiškumas ir vienybė laimėjo, tad vaikai galėjo „lengviau atsipūsti ir ramiai stovyklauti.

Liepos 9 d. – ketvirtadienis „Pasirinkimas“

Dieną pradedame angelų žaidimu, t.y. kiekvienas išsitraukia lapelyje užrašytą stovyklautojo vardą, kurį visą dieną globos ir rūpinsis. Vakare – susikaupimo vakaro metu – išsiaiškinę savuosius angelus, padėkoja vieni kitiems už rūpestį ir globą ( kartais- labai skaniąJ). Šv.Mišių metu, kurias aukojo kun.Remigijus Kuprys, už savo šypseną pramintas Saulyte, vaikai ir vadovai nuoširdžiai prisiminė tuos, kurie liko namuose, kurie padėjo suorganizuoti stovyklą, prašė Dievo globos vaikams, kurie kenčia fizinius ir dvasinius skausmus.

Liepos 10d. – penktadienis “Gyvenimo variklis“

Tai judesio diena. Po tradicinių užsiėmimų vaikai žaidė „Taškų taškelius“. Komandoms reikėjo draugiškai ir vieningai įveikti ne vieną kliūtį, kad galėtų surinkti kuo daugiau taškų: gargaliavo, nešė draugą ant kupros, ragavo įvairų maistą, mėtė kankorėžius į kibirą ir pan. O vakare laukė nuotaikinga talentų programa. Savo kūno plastika ir akrobatiniais sugebėjimais nustebino Evelina Naskauskaitė ir Danielė Ambrulevičiūtė, daininga prancūzų kalba nuskambėjo Povilo eilėraštis, skambėjo ne  viena daina, sušoktas ne vienas šokis. O Juliaus Strumilos ir Roko Vainilavičiaus trimito ir saksofono duetas tapo stovyklos „vinis“ ( ypač rytasi, kada tekdavo virsti iš lovų).

Liepos11 d. – šeštadienis „Ateity…“

Priešpaskutinė stovyklos diena. Visi ruošiasi mugei, tad pina, piešia, meistrauja, kad galėtų parduoti už berčius  ( vietinį piniginį vienetą) ir vakare dalyvauti aukcione. Vakaro programoje kiekvienas būrelis – Lietuvaitės, Liepaitės, Sesutės, Karalaitės, Ilgakasės, Partizanai, Broliai lietuviai ir Baltai – pristatė geriausias, įsimintiniausias stovyklos akimirkas. Vadovai irgi neliko skolingi ir kūrybingai pristatė kiekvieną būrelį. Juoko ir plojimų buvo daug… O vėliau – ašaros, nes kiekvienas vaikas atsisveikino su naujaisiais savo draugais ir vadovais. Diagnozė aiški – ne vienas susirgo Berčiūnų liga, o vaistai tik čia – Berčiūnų pušyne…

Liepos 12d. – Sekmadienis „Iki kitos vasaros…“

Sutvarkę namelius, susikrovę daiktus, visi draugiškai pajudame bažnyčios link. Šv.Mišiose dalyvaujame kaip viena didelė ir draugiška šeima. Norisi tikėti, kad ir kitais metais sugrįšime čia, ir ne vieni, o su naujais draugais.

Jaunimo stovykla-seminaras
(liepos 12-16d.)

Vos autobusas dingo miško keliuose, nuskardėjęs jaunų žmonių juokas paskelbė naują stovyklą – jaunimo stovyklą-seminarą „Aš čia, o tu?“.  20 jaunuolių (15-23 metų) keturias dienas pažino save, nusiimdami kaukes, kurios dažnai slepia tikrąjį „Aš“. Įspūdingas kaukių darymas ant veido, jų nusiėmimas sukėlė daug minčių, privertė naujai žvelgti į save ir šalia esantį. Žaidimai, pratybos, pokalbiai, diskusijos, kūrybinės užduotys lyg žiedas skleidėsi naujomis patirtimis ir savęs pažinimu. Susitikimas su psichologe Justina dailės terapijoje ir komandinio žaidimo organizatore Sigita sustiprino jaunus žmones kaip komandą. Keletas atsiliepimų, iš kurių tampa aišku, ką davė ši stovykla jauniems žmonėms, kurių dažnai bijoma ir ne visada suprantama:
„Labai patiko daryti kaukes, nėra lengva ją nusiimti, bet to reikia, kad būtum laimingas“.
„Šioje stovykloje supratau, kas yra Berčiūnai. Viskas prasideda nuo vienas kito pažinimo ir pradėjimo gyventi bendrai ir bendrystėje su Dievu. Tai suteikia didžiulę galią, meilę, troškimą išgirsti kitą“.
„Stovykloje išmokau rūpintis kitais, mėgautis akimirka“.
„Čia atvykusi patyriau naujų įspūdžių, išdrįsau daryti tai, ko anksčiau nebūčiau dariusi. Kas nedrįsta atvažiuoti į tokias stovyklas, tenoriu pasakyti – PASITIKĖK“.
„Buvo gera, kad galėjau rasti laiko sau, ko anksčiau nedariau“.„Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie pasitikėjo manimi, pasidalino tikėjimo džiaugsmais. Prieš čia atvažiuojant maniau, kad jūsų Dievas man nieko nėra davęs. Bet klydau, Jis man padovanojo jūsų laimę. Dėkoju Jam, kad Jis daro jus laimingus, nes jeigu jūs esate laimingi, esu ir aš laimingas“.
„Tiesiog apima kažkoks nerealus jausmas, kai sėdi tarp nepažįstamų žmonių, o jie tau šypsosi ir pasakoja svarbiausius gyvenime dalykus. Nepatiko vienas dalykas – per didelis maisto kiekis valgykloje, nes valgyt turėjom šešis kartus“.
„Į Berčiūnus važiavau vedama smalsumo (visi sakė, kad „faina“) ir patirties ieškojimo. Norėjau pabėgti nuo rutinos mieste, ir man pavyko. Parsivežu nepakartojamus įspūdžius“.

Nuoširdžiai tariam – AČIŪ

Ir dar. Noriu tarti nuoširdų AČIŪ vaikų stovyklos vadovams, jaunimo bendradarbiams Egidijui, Vaidai, Linai, Simonai, Irmai ir parapijos kunigams kun. Gintarui (už nuoširdžius žodžius), kun. Remigijui už palaikymą ir filosofinius pavedžiojimus, dekanui kun. Audriui už dvasinį, bei materialinį palaikymą.  Upninkų, Panoterių ir Bukonių klebonui kun.Kastyčiui už jaunatviškumą. Mes tik Jūsų dėka judame į priekį.

KJC „Vartai“ dėkoja savo nuolatiniams geradariams: firmos „Arselina“ direktorei S.Rozenbergienei, už žaidimus ir kanceliarijos reikmes J.Vainilavičienei, UAB „Žaldugė“ už autobusiuką, tėvams ir draugams, kurie nuoširdžiai mus palaiko maldomis ir šypsenomis.

KJC „Vartai“ koordinatorė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė