Liepos 2 – 6 dienomis Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos vaikų dienos centro 18 auklėtinių ilsėjosi vaikų vasaros stovykloje. Stovykla vyko netoli Jonavos esančio Panoterių kaimo turizmo sodyboje „Pocynėje“. Rengiant ir organizuojant šią stovyklą, buvo siekiama ne tik patenkinti pagrindinius vaikų poreikius, bet buvo telkiamas dėmesys ir į aukštesniuosius.
Pati sodybos, kurioje vyko stovykla, aplinka turėjo terapinį poveikį. Sodyba yra atokiau nuo kaimo, laukuose, prisišliejusi prie miško, tad vaikai galėjo daug laiko praleisti ir ilsėtis natūralioje ir sveikoje aplinkoje. Žinoma, pačių prisirinkta sauja žemuogių iš miško pakraščio yra ne tik sveika kūnui, bet ir sielai. Kadangi, vaikai yra iš socialinės rizikos šeimų, naminis, sotus, gardžiai ir su rūpesčiu pagamintas sodybos šeimininkės maistas, vaikams teikė ne tik sotumo, bet ir namų saugumo jausmą. O ką jau bekalbėti apie dėmesingo sodybos šeimininko miško virtuvėje vakarienei virtą grikių košę.
Patenkinus pirminius vaikų poreikius jau galima rūpintis ir aukštesniaisiais. Vaikų ugdymas stovykloje yra palankus tuo, kad gali juos stebėti ir ugdyti visą parą (nes vaikų dienos centre paprastu darbo metu, vaikai praleidžia apie penkias valandas, ir vakare grįžta į savo šeimos aplinką). Stovyklos metu labai gerai išryškėja vaikų dienos rėžimo, higienos, valgymo įpročiai, kuriuos (jei jie yra taisytini) čia pat galima koreguoti, patariant, parodant, padrąsinant. Ryte su vaikais darėme mankštą, atkreipdami dėmesį į fizinio aktyvumo naudą. Maudantis buvo atkreipiamas dėmesys į nemokančius plaukti vaikus, suteikiant jiems plaukimo pradžiamokslį. Stovyklos metu buvo atskira sporto diena su sportinėmis ir loginėmis užduotimis, skatinant vaikų komandinį darbą ir grupinio atsakingumo sąmoningumą.
Kiekvieną dieną, pavalgius pusryčius, vaikams būdavo rengiamos pamokėlės, pasitelkiant knygą „Dangus tikrai yra“, kurioje aprašoma mažo berniuko stebuklingas pagijimas ir susitikimas su Dievu. Paskaičius dalį šios knygos, su vaikais būdavo diskutuojama perskaityta knygos vieta. Kadangi knyga yra protestantiška, atsakinėjant į vaikų klausimus ar diskutuojant su jais, atsirasdavo natūrali ekumenizmo ugdymo. Kiekviena stovyklos diena prasidėdavo ir baigdavosi malda, atkreipiant dėmesį į dėkojimą už tai, ką gavome, dėkojant tuo, kuo sugebame ir galime. Svarbu ugdyti vaikams dėkingumo jausmą, kad neužaugintume ateities piliečių tik gavėjais, kurie nenori duoti kitiems. Vaikams yra primenama, kad dienos centro veikla ir stovykla vyksta dėl geros valios iniciatyvių geradarių.
Stovyklos metu buvo atkreiptas dėmesys į darbo terapiją ir jos ugdomąjį poveikį. Šių vaikų šeimose darbo sąvoka yra skurdi, nes tėvai dažniausiai gyvena iš pašalpų ir vaikų neskatina dirbti. Tad vieną stovyklos dieną paskyrėme sąmoningam darbo ugdymui – ravėjome bulves. Per šį darbą vaikai sužinojo apie bulvių augimo fazes, piktžoles, kenkėjus ir pan. Ir per pietus, valgant bulves, jos buvo žymiai skanesnės, nes pačių rankelėmis buvo prisiliesta prie šių daržovių. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į rankų darbą – mergaitės, kurios norėjo buvo mokomos pasiūti sau rankines, jas dekoruoti. Berniukai darėsi žaislinių modeliukų iš kartono.
Nors stovykla truko nepilną savaitę, tačiau manome ir tikimės, kad mūsų siekiai ir lūkesčiai išsipildė, kad vaikai turėjo ne vien gerą poilsį, bet ir vertybinį bei moralinį ugdymą .
Nuotraukos čia
