Birželio 18 dieną, šeštadienį, Skarulių Šv. Onos bažnyčioje vyks II-ojo pasaulinio karo metu, 1941.06.25, sušaudytų kunigų P.Vitkevičiaus, B.Vėgėlės ir Z.Stankevičiaus 70-tų žūties metinių minėjimas.

Programa:
13.00 val. Minėjimo pradžia.
13.10val. Klebono žodis.
13.30val. Šv. Mišios.
14.15val. Žmonių liudijimai, prisiminimai apie tragišką sušaudymą.
15.00val. Procesija ir žvakių uždegimas sušaudymo vietoje..
16.00val. Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Geroji naujiena“ (Lietuvos obojų kvintetas) Skarulių bažnyčioje.

Minėjime dalyvaus dauguma gyvi esantys buvę Skaruliuų klebonai. Po koncerto laukia agapė, todėl vykstančius į minėjimą raginame turėti maisto ir vandens ar kito gaivaus gėrimo bendram stalui.

1997 m. išleistoje P.Vitkevičiaus, vieno iš žuvusių kunigų sūnėno, knygoje „Jie buvo pirmieji“ taip pasakojama apie tragiškos birželio 25 dienos įvykius:
„Pirmąją karo dieną, sekmadienį, Jonavos bažnyčioje vyskupas Vincentas Brizgys teikė apylinkės vaikams Sutvirtinimo Sakramentą. Buvo suvažiavę daug kunigų. Skarulių klebonas Pranciškus Vitkevičius priglaudė nakvynei du kunigus – Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę ir iš Vilniaus krašto atvykusį lenkų tautybės kunigą Zigmantą Stankevičių.
Baisioji tragedija prasidėjo trečiadienį (06.25 d.), kai iš netoliese esančio Gaižiūnų poligono besitraukianti rusų kariuomenė bandė prasiveržti iš apsupties, nes vokiečiai tuo metu jau buvo užėmę Vilnių, Kauną, Ukmergę ir artinosi prie Jonavos. Sovietų daliniai traukėsi baisioje panikoje ir sumaištyje. Daugiausia tai buvo NKVD kariuomenės daliniai. Skarulių prieigose jiems pasirodė, kad kažkas į juos šovęs iš varpinės bokšto<…>.
Enkavedistai visus kaimo gyventojus suvarė prie vieškelio ir suguldė į griovius. Išstatę sunkiuosius kulkosvaidžius, ruošėsi sušaudyti tariamuosius „nusikaltėlius“. Tada buvo atvesti smarkiai sužaloti ir sumušti trys kunigai, kurie buvo areštuoti bažnyčioje pamaldų metu. Skarulių klebonas P.Vitkevičius enkavedistams kalbėjo:“Jeigu jums būtina kažką bausti, tai šaudykite mane, tačiau paleiskite tuos žmones“. Po tų klebono žodžių paruošti sušaudymui kaimo gyventojai buvo paleisti, o kunigus varė Meištonių kaimo link.
Kunigas P. Vitkevičius. Neištvėręs patyčių, suklupo šalia vieškelio ir pradėjo melstis. Jis ten ir buvo nušautas. Kiti du kunigai buvo nuvesti už kalno, kur prasidėjo ilgas ir sadistiškas jų kankinimas, po kurio laiko jie buvo nužudyti.
Šie trys kunigai – kankiniai, savo gyvybių kaina išgelbėjo kaimo gyventojus nuo tikros mirties“.