2018 m. kovo 16 d. vakare tikintieji rinkosi į šv. apašt. Jokūbo bažnyčią švęsti šv. Mišių, kuriose buvo meldžiamasi už ilgametį parapijoje tarnavusį ir į amžinybę iškeliavusį prelatą kun. Vincą Algirdą Pranskietį bei bažnyčios statytoją Juozapą Kazimierą Kosakovskį. Šv. Mišias aukojo kun. Vincentas Lizdenis, koncelebravo klebonas kun. Audrius Mikitiukas.
Kun. Vincentas homilijoje kalbėjo apie kalbos svarbą mūsų gyvenime, kad kalbėdamiesi vieni kitus pažįstame, kaip ir Evangelijoje kalbama apie Jėzaus pažinimą, kuris teigia, kad pažindami Tėvą pažįstame ir jį. 
Pažinimas nėra lengvas dalykas, laikui einant jis kinta ir sukaupus tam tikrą patirtį tas pats dalykas jau atrodo kitaip arba tik po daugelio metų suprantame apie tai, ką kadaise kažkas mums sakė. Panašiai yra ir santykyje su Jėzumi. Mes galime su juo kalbėtis maldoje, be ne visada galime suprasti, ką jis mums sako. Kartais reikia daug metų ir patirties, kad galėtume tai suprasti. Kaip ir vienas iš Šventajame Rašte randamų epizodų apie Jokūbo grumtynes su Dievu, kas pradžioje gali atrodyti kiek bauginančiai, bet to nereikia bijoti. Juk tai reiškia, kad esame artimame santykyje. Yra pasakyta, kad kunigystė yra kaip Jokūbo grumtynės, kai nuolat grumiamasi, tačiau to nereiškia bijoti, nes tame vyksta susitikimas ir artumas su Dievu. Melsdamiesi už kunigus, kurie patarnavo šioje bažnyčioje, kurie grūmėsi savo pašaukimo kelionėje, lydėkime juos atvira malda. Kad ir mes toje maldoje būdami atviri ir nuoširdūs sugebėtume susitikti. Nebijokime grumtis su Viešpačiu, net jei ir pralaimėsime. Nebijokime pralaimėti prieš Viešpatį. Nes vienintelis pralaimėjimas gali būti tai, kad neišmoksime mylėti. Tačiau bandykime ir ateikime į artimą santykį su Viešpačiu, kad jis mus mokytų, kaip reikia mylėti.
Po šv. Mišių visi rinkosi Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos koncertų salėje, kur v
yko giesmių ir skaitymų vakaras prisimenant prelatą kun. Vincą Algirdą Pranskietį. Giesme vakarą pradėjo Jonavos šv.apašt. Jokūbo parapijos Viduramžio choras. Vakaro vedėja Inga dalinosi savo jaunystės prisiminimais apie prelato kunigiškos tarnystės akimirkas, kurios širdyje išsaugotos, kaip gražus prisiminimas. O vakaro vedėjas Egidijus kvietė žvelgti į praeitį, dabartį ir ateitį, kas leidžia pamatyti, kaip kadaise tarnavę ir savo jėgas atidavę kunigai sukūrė mūsų šiandieną ir paliko bažnyčią, kurioje dabar galime melstis. Istorijos tėkmėje Dievas gražiai datomis mums primena du iškilius žmones, kurie gyveno skirtinguose šimtmečiuose, bet iki šiol yra svarbūs, tai prelatas ir bažnyčios statytojas Juozapas Marija Kosakovskis.
Taip pat klebonas kun. Audrius, kuris atminė išsaugotą šviesų ir pilną vilties prelato gyvenimo suvokimą. Savo šeimyniniais prisiminimais dalinosi giminaičiai ir draugai. Vakarą vainikavo mintimis ir dainomis pasidalindamas kun. Vincentas Lizdenis, džiaugdamasis pastebėta kunigiška brolyste ir rūpesčiu. Minėjimo vakaras leido pabūti bendrystėje dalinantis savo turimais patyrimais ir mintimis, kurių pėdsakus paliko prelatas savo gyvenimo tarnyste.
Daugiau nuotraukų RASITE PASPAUDĘ ČIA
Milita Žičkutė-Lindžienė
Nuotraukos fotografo Kęstučio Putelio
