2018-02-27 Jonavoje vyko respublikinė dorinio ugdymo (tikybos) konferencija

Trumpa statistika: 7 pranešimai, 148 dalyviai, 4 valandos, 4 kartą. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje vyko respublikinė dorinio ugdymo (tikybos) konferencija ”Tikėjimas ir mokslas- du sparnai kilti į tiesą: medijos ir Geroji naujiena”, kurią inicijuoja Jeronimo Ralio gimnazijos tikybos mokytoja metodininkė Inga Petrikonienė kartu su Jonavos dekanato tikybos mokytojų katechetikos metodiniu centru.

Šiųmetė tema kaip niekad aktuali ir svarbi, ypač jaunosios kartos ugdyme ir palydėjime į gyvenimą. Konferencijos tikslas – skatinti ir patikrinti vyresniųjų klasių mokinių gilinimąsi į mokslo ir krikščioniškojo tikėjimo santykį, aptarti medijų, mokslo ir religijos šaltinius bei iš jų kylančius klausimus su dorinio ugdymo, gamtamokslio ir pilietiškumo mokslų specialistais pedagogais. Renginio dalyvius daina pasveikinęs merginų – Kristinos Chlastauskaitės ir Julijos Radzevičiūtės duetas (akomponavo tos pačios gimnazijos ugdytinis Matas Bagdonavičius), sėkmingai patekęs į respublikinį „Dainų dainelės“ konkursą, sveikinimo žodį perdavė Jonavos dekanato jaunimo sielovadininkui, šv.Jono parapijos klebonui kun. Giedriui Maskolaičiui. Kunigas paragino būti atsakingais medijų vartotojais, neužmirštant svarbiausių krikščionio pareigų ir vertybių. Jonavos Sekmadieninės mokyklos vadovė s. Pranciška Bubelytė pasidžiaugė gausiai susirinkusiais moksleiviais ir jų mokytojais ir kvietė įsiklausyti į Bažnyčios raginimą skelbti Gerąją Naujieną šiuolaikinėmis priemonėmis ir tapti atsvara populizmui.

Mintimis, kas yra medija ir kaip ji gali pasitarnauti skelbiant Gerąją Naujieną – krikščionio viltį – savo pranešime atskleidė Monika Midverytė, žurnalistikos magistrė, Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo prezidentė. Ji teigė: „Mūsų pašaukimas yra kaip druskai įsimaišyti į viešojo gyvenimo sritis, nešti Gerąją Naujieną į savo pasaulietinę aplinką“. M.Midverytė pasidalino, kaip galima mąstyti globaliai, o veikti lokaliai, pristatydama socialinę paramos akcija, skirta trijuose Afrikos kaimuose įrengti vandens gręžinius. Pranešėja ragino atsisakyti išankstinio nusistatymo kitų atžvilgiu, skatinti susitikimo kultūrą, pirmenybę teikti viltingai ir teigiamai informacijai, o ne dominuojančioms blogoms naujienoms, kurios nesunkiai virsta pramoga. Ji ragino jaunuolius tikrovę matyti pro „vilties“ akinius, atsispirti „bandos“ jausmui. „Jau mūsų tikėjimo tėvai žmogaus protą lygino su malūnu, kuris, varomas vandens, negali sustoti. Malūnininkas turi nuspręsti, ką malti – grūdus ar svidres. Žmogaus protas visada veikia ir negali liautis „malęs“ to, ką gauna, tačiau nuspręsti, kokią medžiagą jam tiekti, turime patys (plg. šv. Jonas Kasijonas. Laiškas abatui Leontijui), šiais žodžiais savo pranešimą pabaigė pirmoji pranešėja.

Džiugu, kad ir mokiniai išdrįso pristatyti parengtus pranešimus. Apie viduramžius ir Bažnyčią – universitetų steigėją – kalbėjo K.Chlapotinaitė (Lietavos pagr. m-kla, mok. L. Lenčiauskienė), apie jauno žmogaus laisvę ir tiesos paieškas kūrybiniame darbe pristatė S.Venckevičiūtė iš J. Ralio gimnazijos (mok. I.Petrikonienė). Informatyviai ir patraukliai aštuntokas J.Petrikonis iš „Neries“ pagrindinės mokyklos aptarė medijų atsaką į šiuolaikinius krikščionio klausimus (mok. s.Pranciška Bubelytė), o kaip medijas galima pritaikyti tikybos pamokose puikiai iliustravo Bukonių mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai M.Stankevičiūtė, A.Gabnys, R.Kurmelis (mok. s.Pranciška Bubelytė). Konferencijos dalyviai susidomėję klausėsi J.Ralio gimnazijos mokytojos metodininkės I.Petrikonienės pristatymo apie VGTU ir Linkmenų parko bendrą projektą – NANO prakartėlę. Dar vienas svečias – Sigitas Jurkštas iš Kauno kunigų seminarijos ne vieną privertė suklusti ir įsidėmėti, kas vyksta kino pasaulyje, kaip krikščionys turėtų atsirinkti ir kokiais kriterijais vadovautis, norėdami regėti moralų ir gerą filmą. „Kaip sutaikyti Bažnyčią ir šiuolaikinę kultūrą, kalbėtis bibline kalba, bet kad ji būtų suprantama nepažįstantiems krikščioniško tikėjimo? Tai mūsų laikų iššūkis: skelbti Evangeliją nauju būdu populiarioje kultūroje“, baigdamas ir linkėdamas įveikti iššūkį tarė S.Jurkštas.