2017 m. gruodžio 24 d. vėlyvą vakarą tikintieji gausiai rinkosi į šv. apašt. Jokūbo bažnyčią, kurioje buvo švenčiamos Piemenėlių šv. Mišios.

Šv. Mišias aukojo klebonas kun. Audrius Mikitiukas, kuris kvietė melstis padėkos intecija už savo gyvenimus, kuriuos Dievas dovanojo, o taip pat džiaugsmingai pasitikti Išganytojo gimimą.

PIC_6822 Homilijoje klebonas kun. Audrius kalbėjo, kad žmogus dažnai yra jau pamiršęs savo orumą ir vertę, bei Dievo pažadą, kad niekada žmogaus nepaliks. Dievas ne tik nepalieka, bet ir apsireiškia, kaip mylintis Dievas. Yra sakančių, kad religiją sugalvojo žmonės, jog valdytų, tačiau iš tiesų religija išlaisvina žmogų. Prisimenant okupacijos laiką, daugiausiai drąsos pasipriešinti turėjo tikintys žmonės, jie nenuleido rankų, jie negalvojo, kad auka už laisvę yra beprasmė. Jie kovojo, nes tikėjo, Dievas juos išlaisvino, nes tiesa padaro mus laisvus.

Šiais metais palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius Matulionis, kuris net būdamas įkalintas buvo tėviškai rūpestingas, nuoširdžiai PIC_6804užjausdamas savo tardytojus, kurie dėl jo negalėjo būti su savo šeima. Šis rūpesčio gestas taip palietė, kad vėliau jam už tai slapčia atnešė sumuštinį, kas tuo laiku buvo nesuvokiamas veiksmas. Kunigas Alfonsas Svarinskas liudijo, kad sulaikymo laiku pareigūnai niekada nepertraukdavo jo maldos, o slapčia prašydavo, kad pasimelstų už jų šeimas, nors jie ir buvo jį surakinę, bet jie suprato Dievo reikšmę.

Dievas mūsų nepalieka ir turime liudyti vieni kitiems, kad nėra nemylimų žmonių. Mes žinome, kad buvo pagonybės religija, kurios išraiška pasireikšdavo, kad dievams turėdavo aukoti žmones, nes jie yra užsirūstinę, ar galime šiandien suprasti, ką reikštų paaukoti savo dukrą ar sūnų dievams? Ir galime suprasti, kokia yra kitokia mūsų religija ir tikėjimas, kai atėjęs Jėzus perkeičia šį suvokimą. Dievo apsireiškimas pasaulyje yra ypatinga dovana. Jis ateina į pasaulį, kad ištirpdytų, kitų žmonių nejautrumą, Dievas pasiduoda į žmonių rankas. Dievas ateina ne pasmerkti, ne nubausti, o būti kartu.

PIC_6762Per kiekvienas šv. Mišias mes girdime, kad Dievas ateina ir būna per visas dienas su mumis. Jis gimęs nepalieka, bet lieka visame pasaulyje, prie kiekvieno altoriaus. Jėzus dalinasi ta žinia, kad žmogus negali būti nemylimas, žmogus negali būti vartojamas. Ir mes esame ta bendruomenė, kuri esame pašaukti liudyti. Mes esame mažatikiai, mums pritrūksta drąsos paliudyti Dievą, nes mums tada reikia išsižadėti savęs. Mus Kristus kviečia ir sako jei grūdas nekristų į žemę ir neapmirtų, jis niekada neduotų vaisių.

Mes esame liudytojai, kai susirenkame per valstybines šventes, neleidžiame užsimiršti istorijai. Mes nuolat susirenkame ir prisimename tą istoriją, kurios negalime sau leisti pamiršti, lygiai taip pat mes renkamės ir čia. Šioji prakartėlė yra tik ženklas, kurios anksčiau ir nebuvo. Šv. Pranciškus, kuris be galo mylėjo Dievą sugalvojo atkurti tą momentą ir tai išplito po visą pasaulį. Mes esame pašaukti būti liudytojais ir niekada to nepamiršti. Dievas kviečia būti dėkingiems ir jautriems, nes Dievas atėjo tam, kad paliudytų, jog žmogus nėra vienas ir apleistas.PIC_6832

Ir kiekvienas žmogus gali matyti Dievo prisilietimo ir buvimo ženklus. Žmogus daro tai, kas jam yra svarbu, juk nedarytume to, kas mums nėra svarbus. Ir šią akimirką visame pasaulyje yra neįsivaizduojama galybė žmonių, kurie meldžiasi. Ir kurie visi iki vieno esame pakviesti į pasaulį, kuriame liudytume, kad žmogus yra mylimas.

Turėkime sau užduotį labiau mylėti save ir labiau mylėti kitus, nes visa meilė prasideda nuo savęs. Ir tai yra sunku – mylėti save, kartais žmogus nori sunaikinti save, nes nemyli.

Ši šventė yra tam, kad suprastume, kad mūsų gyvenimas nėra vien tik atsitiktinis įvykis, visi mes esame pašaukti, kaip Dievo nariai. Švęskime šias šventes, kad Dievas ateitų į mūsų gyvenimus ir būtų su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Sveikinkime vieni kitus šiais Dievo paliktais žodžiais ne tik šiandien, bet ir kasdien.

Taip pat šv. Mišių pabaigoje klebonas kun. Audrius dėkojo visiems susirinkusiems bei tiems, kurie negailėdami nei savo laiko nei resursų puošia, gražina ir sukuria jaukumą bažnyčioje, kad kiekvienas atvykstantis jaustųsi laukiamas ir savas. Ypatinga padėka pareikšta Juditai Vainilavičienei, kuri yra pagrindinė bažnyčios puošybos iniciatorė ir palaikytoja.

Milita Žičkutė-Lindžienė

Daugiau nuotraukų RASTITE PASPAUDĘ ČIA