2017 m. balandžio 9 d. Jonavos šv. apašt Jokūbo bažnyčioje buvo švenčiamas Verbų sekmadienis nuo kurio prasidėjo Didžioji savaitė.
Prisiartinęs prie Jeruzalės pro Betfagę ir Betaniją, ties Alyvų kalnu, Jėzus pasiuntė du savo mokinius, tardamas: „Eikite į kaimą, kurį matote, ir, vos įžengę į jį, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar niekas iš žmonių nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. Jeigu kas nors paklaustų: ‘Ką čia darote?‘, atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui; jis netrukus jį sugrąžins‘.“Nuėję jiedu rado pakelėje asilaitį, pririštą prie vartų, ir atrišo jį. Kai kurie iš ten stovinčių klausė: „Ką jūs darote, kam tą asilaitį atrišate?“ O jie atsakė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs, ir tie leido jį vestis. Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo. Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo Karalystei! Osana aukštybėse!“ (Mk 11, 1–10)
Prisimindami, Kaip Jėzus žengė į Jeruzalę gausus būrys tikinčiųjų prisijungė į procesiją.
Klebonas kun. Audrius Mikitiukas homilijoje kalbėjo, jog Jėzaus mirtis neabejotinai yra istorinis faktas. Dievas pasirinko šią misiją, kad apreikštų žmonėms, jog mirtis neturi Dievui galios. Ir jei kiekvienas iš mūsų iš ties su mirtimi nenorime turėti nieko bendro, tačiau reikia nepamiršti, kad žmogus ne tam yra pašauktas, kad tik gyventų jog mirtų. Mirtis nėra Dievo kūryba, ji atsirado per velnio pavydą. Dievas yra gyvybės Kūrėjas.
Šią dieną ir visą Šv. Velykų laiką švenčiame, nes branginame. Kiekvienas sekmadienis mums yra nuolatinis priminimas, ką Dievas dėl mūsų padarė. Savo tikėjimui reikia skirti laiko, nes neįmanoma amžinybės išgyventi neskiriant jai laiko. Ir esančios tecnologijos gali palengvinti mūsų gyvenimą, bet negali padaryti mūsų laimingais. Žmogaus laimė ir pilnatvė yra tame intymiame santykyje su Kūrėju išpildant tai, ką Kūrėjas yra mums kiekvienam paruošęs.
Klebonas kun. Audrius Mikitiukas linkėjo kad Šv. Velykos nebūtų tik kultūrinio mūsų gyvenimo dalis, tačiau kasdienybės suvokimas ir gyvenimas gerąją žinia – mirtis nugalėta visagalio Dievo.
