Klebonas kun. Audrius Mikitiukas sakydamas pamokslą kvietė susirinkusiuosius susimąstyti ar nesame krikščionys tik dėl savęs? Kai štai būdami tikintys ir katalikiškas kraštas vis dėl to šalia savęs leidžiame būti vaikų globos namus, kur gyvena vaikai alkstantys rūpesčio ir meilės.
Tuo pačiu leidžiame sau daug pasakyti, net suabejoti Jėzaus gimimu, o tuo labiau Jėzaus prisikėlimu, vis keldami klausimą, ar tai buvo. Tačiau jei žvelgtume į apaštalą Paulių, kuris buvo uolus krikščionių persekiotojas ir engėjas. Štai jis atsivertė ir leidosi geriau mirti kankinamas, nei išsižadėjo savųjų žodžių apie Jėzų. Ar begalime suvokti, kokia tai svarbi žinia buvo to meto tikintiesiems, jog Jėzus gimė, mirė ir prisikėlė dėl visų, kad jie leidosi mirti skausmuose, bet liudijo, kad taip buvo. Kaip norėtųsi, kad ši žinia persmelktų ir mūsų kaulus, raumenis ir svarbiausia širdį.
Taip pat kvietė nepamiršti, kad tikintysis yra pasaulio druska. Druskos užtenka tik mažo žiupsnelio, o ji geba nuveikti didelius darbus maisto puode, tai taip pat ir tikintysis, kuris gyvena ne dėl savęs, bet darydamas meilės darbus gali perkeisti savo aplinką.
Klebonas kun. Audrius linkėjo, kad Jėzaus gimimas būtų ne tik data, bet įvykis, kiekvieno susirinkusio širdyje, kas jam primintų, jog jis yra pasaulio druska ir šviesa. Ir kviestų permąstyti, kuo aš tikiu ir kaip stipriai, ar šis tikėjimas yra tik tada, kai man patogu ar galėčiau išpažinti tai kuo tikiu pavojaus akivaizdoje?
Dievas – dovana pasauliui. Mokinkimės tai priimti ir sugebėkime perkelti prakartėlę į savus namus, kur su džiaugsmu priimtume visa, ką Dievas dovanoja. Jėzaus viešpatavimo ženklas – meilė, kartu su atjauta, kvietimu į patirtį ir atsivertimą.
Taip pat svarbu šiame laike reikia sugebėti atrasti drąsos bent šiek tiek pasipiktinti ir savimi užduodant itin svarbius klausimus sau, kuo aš tikiu? Ar gyvenu tik dėl savęs?
Tegimsta Išganytojas kiekvieno širdyje!
Daugiau nuotraukų galite rasti Facebook paskyroje, paspaudę ČIA
