Šeštadienio rytas. 7 valanda. Kai visas Jonavos miestas dar mėgaujasi savaitgalio teikiamu ilgesniu miegu, Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos vyrai vėl susirinko į Adoracijos koplyčią bendrai maldai. Ir taip jau daugiau nei metai. Kiekvieną šeštadienio rytą. Ištikimai ir kantriai, parodydami savo vyrišką užsispyrimą ir maldos bendrystės jėgą…
Tačiau šis rytas šiek tiek kitoks, visi su nekantrumu laukia po ryto maldos prasidėsiančio piligriminio žygio į Žeimių Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią. Tai tarsi pirmojo gimtadienio paminėjimas ir pirmasis viešas renginys, nes vyrų maldos grupė suprato, kad jau subrendo tikėjimo darbams ir maldoje kviečia prisijungti visus prijaučiančius bendrai kelionei.
Visa širdimi panirę į maldą, sulaukę bendrakeleivių, vyrai išsiruošia į Bažnyčios kiemą.
Mažas sujudimas ir paskutiniai paruošiamieji darbai. Vėliava plevėsuoja, kryžius greta – svarbiausi kelionės akcentai.
Tuo tarpu, su šypsena veide, ankstyvą rytą, atkeliauja kunigas Žilvinas, pasiruošęs pašventi ir palaiminti piligrimus, bei su broliška globa išleisti į kelionę, prižadėdamas, kad lauks grįžtančių.
Taip su dideliu noru ir užsidegimu, tačiau pirmais nedrąsiais žingsniais leidžiamės į kelionę, prieš akis apie 17 km. Saulė maloniai lepina savo pirmaisiais spinduliais, o mes jau keliaujame bundančios Jonavos gatvėmis. Pastebime smalsius žvilgsnius į mūsų gan neįprastą procesiją, o mes ramūs, žinome, kad keliaujame žygį skirtą Jo garbei.
Netrunkame praeiti miestą, stabtelime, aptariame tolimesnius veiksmus. Kažkaip atrodo per greit einam, kojos pačios save neša, visi kupini entuziazmo, pozityvumo. Net nuostabu, kaip piligriminis ėjimas gali pradžiuginti širdį ir suteikti prasmingumo jausmą.
Toliau keliaujame su bendra malda. Ir vaizdai keičia vienas kitą. Ir nors mes būdami septyni skirtingi žmonės: 5 vyrai ir dvi moterys, eidami vienybėje ir bendrume tuo pačiu esame vedini ir savų asmeninių intencijų.
Stebime žmones ir jie stebi mus, – vieni smalsiai, kiti tarsi paslapčia, treti nereaguoja, kai kas pravažiuojant net pamojuoja, tikriausiai jiems tai nėra įprastas vaizdas, tačiau kiekvienas pasirenka, kaip jį priimti. Čia mūsų vienas iš pasirinktų būdų, kaip liudyti tikėjimą – savo pavyzdžiu.
Už Vaivadiškių prasideda nuostabi kelio atkarpa laukais. Paukščiukai čiulba, laukuose žaliuoja augmenija, dangumi ramiai plaukia debesėliai, o mes ramiai žingsniuojame. Žingsnis po žingsnio. Jaučiame, kaip artėjame. Laikas tarsi ištirpsta ore. Suspurda širdis – pamačius Žeimių bažnyčios bokštus, tolimus, bet esančius ir laukiančius.
Sustojame, trumpai pailsime, atsigaiviname vaisiais, pasidalijame skelbimais, artimiausiais planais. Ir neilgai trukus leidžiamės į kelią, romiai laukiantį mūsų. Bažnyčios bokštai artėja ir piligrimų entuziazmas didėja. Priėję Žeimius nuoširdžiai džiaugiamės, pėdinam pagrindine gatve iš širdies traukdami ką tik išmoktą giesmę.
Mus pasitinka neapsakomo grožio Žeimių bažnyčia. Atėjome nei per anksti, nei per vėlai – tiesiog pačiu laiku. Pamatome mielus jonavietiškus veidus: Jovitą ir vienuolę Prancišką, kurios pažada parvežti atkeliavusius piligrimus. Susikaupę ir romūs, kiekvienas savo širdyje susimąstę sudalyvaujame šv. Mišiose.
Taip pat reikia paminėti Žeimių parapijos Kleboną, kuris mus gražiai pasveikino pradėdamas mišias, o po jų palaimino mūsų grįžimą namo. Bažnyčios šventoriuje ant žolytės susirengiame agapę.
Tik spėju pagalvoti: ar gali būti, kas žaviau už piligrimo nuoširdžią šypseną žygiui pasibaigus?
Gerųjų jonaviečių pagalba mes grįžtame į savo miestą su nenumaldomu noru vėl ir vėl leistis į naujus tikėjimo žygius.
Telieka pasidžiaugti, kad Jonavos šv. Apaštalo Jokūbo parapijos vyrai pradėję nuo gražios iniciatyvos virto stipria bendrystės ir maldos jėga, parodydami, kad melstis – vyriška, kad dalyvauti bažnyčios gyvenime – vyriška, kad eiti į žygį – vyriška. Ir apskritai būti tikinčiu vyru – vyriška.
Ir visiems aišku, kad šeštadieniais 7 val.  ir antradieniais 19 val. žvalūs Vyrai vėl rinksis bendrai maldai ir dvasinei bendrystei, o vėliau grįš į šeimas ir džiaugsis Dievo sukurtu pasauliu.

Žygio dalyvė Milita

P.S. Pabaigai apie Dievo malonę lydėjusią mus –  skaičius 7 reiškia pilnatvę, išsipildymą (Kristus prisikėlė septintą dieną). Ir susirinko mūsų 7 (o nežinojom kiek ateis) ir  nesusitarus įv Žeimius atvažiavo jonavietės su lygiai tiek automobiliuose laisvų vietų, kad grįžtume namo visi kartu, kaip ir atėjome.