Neseniai Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje vyko dorinio ugdymo konferencija „Tikėjimas ir mokslas – du sparnai kilti į tiesą: Tikėjimo švyturiai“. Įvairių rajono mokyklų moksleiviai pasakojo apie laisvės ir tikėjimo liudytojus. Jų klausėsi ir savus pranešimus pristatė garbūs svečiai – emeritas vyskupas Sigitas Tamkevičius ir žurnalo „Ateitis“ buvusi redaktorė Reda Sopranaitė.
Prisiminti ir pagerbti
Renginio dalyvius daina pasveikinęs merginų – Kristinos Chlastauskaitės ir Julijos Radzevičiūtės duetas, žodį perdavė gimnazijos prezidentui Justui Sakalauskui. „Ši konferencija primena mums apie tai, kaip ilgai dėl savo laisvės kovojome, niekas jos mums už ačiū neatidavė. Sunku įsivaizduoti, kiek kovotojai yra savęs atidavę, nes šiandien su tokiais pavojais mes nesusiduriame. Todėl tokios konferencijos leidžia bent šiek tiek prisiminti ir pagerbti tuos žmones, kuriuos žinome tik iš vadovėlių ar senelių pasakojimų“, – kalbėjo gimnazijos prezidentas.
Mintimis pasidalijo ir čia viešėjęs Jonavos dekanato klebonas kun. Virginijus Birjotas: „Ypač svarbu jaunimui prisiminti įvykius ir žmones, sudėjusius ant laisvės altoriaus labai daug. Reikia suprasti, kad, norėdami gyventi laisvoje šalyje, turime įnešti ir savo indėlį bei nepamiršti tų, kurie pasiekė laisvę. Tik statydami ant tikros tiesos savo gyvenimą ir jungdami jį su Dievu, galime būti iš tiesų laimingi.“
Liudija dienoraštis
Konferencijoje prisiminti žmonės, palikę gilius pėdsakus – gerumo, vilties, tikėjimo ir drąsos. Jeronimo Ralio gimnazijos mokinys Jokūbas Petrikonis pristatė, kuo praeityje gyveno jaunieji gimnazistai. Jo žodžiais, svarbus faktas mokymo įstaigos istorijoje – 1946 metais susikūręs mokinių pogrindinis judėjimas „Petys į petį“, kurio nariai ir jų šeimos patyrė žiaurų ir negailestingą sovietų valdžios susidorojimą. Saugumo darbuotojai akylai stebėjo gimnazijos gyvenimą. Nepaisydama griežtų valdžios nurodymų, pavojingu laikotarpiu mokyklos bendruomenė organizuodavo įvairias lietuviškas šventes. Tyrinėjant archyvinę medžiagą, pastebėtas keistas įrašas apie suimtus mokinius. Šiandien gimnazijoje dirbanti anglų kalbos mokytoja Daiva Kšivickienė surado ir kalbėjo su vienintele gyva likusia tų įvykių liudininke Aleksandra Baranauskaite-Čiurliene. Apie tai, kaip jaunieji gimnazistai priešinosi sovietų ideologijai, liudija šios moters užrašyti dienoraščio atsiminimai.
1946 metų rudenį vyko sporto varžybos. Jų metu dalyviams pakliuvo pogrindinio judėjimo narių ranka rašyti lapeliai, kuriuose buvo raginama priešintis to meto valdžiai ir palaikyti laisvės kovotojus – partizanus. Keli gimnazistai ne kartą paslapčia nešė reikalingus medikamentus netoli miesto veikiančiam partizanų būriui.
Tų metų spalio mėnesį Jonavoje, kaip ir visoje Tarybų Sąjungoje, buvo minima Spalio revoliucijos šventė. Vakare ant gimnazijos pastato sienos buvo iškabintos politinių veikėjų nuotraukos, tačiau rytą atėję mokiniai ir mokytojai pamatė, kad kažkas supjaustė šiuos portretus. Buvo prasitarta, kad tai pogrindinio judėjimo narių darbas. Tačiau tai buvo provokacija. Po šio įvykio į namus atėję Jonavos milicininkai suėmė gimnazistus – jiems buvo skirta po 7 metų lagerio ir 3 metus tremties. Kartu į Igarką ištrėmė ir jų šeimų narius.
„Šiandien man labai svarbi tikėjimo ir laisvės pamoka. Ruošdamasis konferencijai, net nenumaniau, kad ši istorija mane paveiks. Didžiuojuosi, kad mokausi gimnazijoje, kurioje visada būdavo ir yra ginamos vertybės – tikėjimas, tiesa, laisvė, pagarba, meilė tautai ir Dievui. Supratau, kad visi esame atsakingi už bendruomenę“, – baigdamas kalbėjo J. Petrikonis.
Šaltinis: Jonavos naujienos